Aukštos įtampos jungčių apžvalga
Aukštos įtampos jungtys, dar žinomos kaip aukštos įtampos jungtys, yra automobilių jungčių rūšis. Paprastai jie nurodo jungtis, kurių darbinė įtampa viršija 60 V ir yra daugiausia atsakingi už didelių srovių perdavimą.
Aukštos įtampos jungtys daugiausia naudojamos aukštos įtampos ir didelės srovės elektrinių transporto priemonių grandinėse. Jie dirba su laidais, norėdami pernešti akumuliatoriaus energiją per įvairias elektros grandines į įvairius transporto priemonių sistemos komponentus, tokius kaip akumuliatorių pakuotės, variklio valdikliai ir DCDC keitikliai. Aukštos įtampos komponentai, tokie kaip keitikliai ir įkrovikliai.
Šiuo metu yra trys pagrindinės aukštos įtampos jungčių standartinės sistemos, būtent LV standartinis papildinys, USCAR standartinis papildinys ir japoniškas standartinis papildinys. Tarp šių trijų papildinių LV šiuo metu yra didžiausia apyvarta vidaus rinkoje ir išsamiausiais proceso standartais.
Aukštos įtampos jungčių surinkimo proceso diagrama
Pagrindinė aukštos įtampos jungties struktūra
Aukštos įtampos jungtis daugiausia sudaro keturios pagrindinės konstrukcijos, būtent kontaktoriai, izoliatoriai, plastikiniai apvalkalai ir priedai.
(1) Kontaktai: pagrindinės dalys, kurios užpildo elektrines jungtis, būtent vyrų ir moterų gnybtus, nendres ir kt.;
(2) izoliatorius: palaiko kontaktus ir užtikrina izoliaciją tarp kontaktų, tai yra vidinio plastikinio apvalkalo;
(3) plastikinis apvalkalas: jungties apvalkalas užtikrina jungties išlyginimą ir apsaugo visą jungtį, tai yra, išorinį plastikinį apvalkalą;
(4) Priedai: įskaitant konstrukcinius priedus ir montavimo priedus, būtent kaiščius, kreipiamuosius kaiščius, žiedus, žiedus, sandarinimo žiedus, besisukančias svirtis, fiksavimo konstrukcijos ir kt.
Aukštos įtampos jungtis sprogo vaizdas
Aukštos įtampos jungčių klasifikavimas
Aukštos įtampos jungtis galima atskirti įvairiais būdais. Nesvarbu, ar jungtis turi ekrano funkciją, jungties klasifikacijai apibrėžti gali būti naudojama jungčių kaiščių skaičius ir kt.
1.Ar yra ekranas, ar ne
Aukštos įtampos jungtys yra padalintos į neišsaugotas jungtis ir ekranuotas jungtis pagal tai, ar jos turi ekranavimo funkcijas.
Neįleistos jungtys turi gana paprastą struktūrą, neturi ekrano funkcijos ir palyginti mažos išlaidos. Naudojami vietose, kuriose nereikia ekrano, pavyzdžiui, elektriniai prietaisai, kuriems taikoma metaliniai dėklai, pavyzdžiui, įkrovimo grandinės, akumuliatorių pakuotės interjerai ir valdymo interjerai.
Jungčių, neturinčių ekrano sluoksnio, pavyzdžiai ir be aukštos įtampos blokavimo dizaino
Ekraninės jungtys turi sudėtingas konstrukcijas, ekranavimo reikalavimus ir palyginti dideles išlaidas. Jis tinka vietoms, kur reikalinga ekrano funkcija, pavyzdžiui, kur elektrinių prietaisų išorė yra prijungta prie aukštos įtampos laidų.
Jungtis su skydo ir „HVIL“ dizaino pavyzdžiu
2. Kištukų skaičius
Aukštos įtampos jungtys yra padalintos pagal jungčių prievadų skaičių (PIN). Šiuo metu dažniausiai naudojami 1P jungtis, 2P jungtis ir 3P jungtis.
1P jungtis turi palyginti paprastą struktūrą ir mažą kainą. Jis atitinka aukštos įtampos sistemų ekranavimo ir hidroizoliacijos reikalavimus, tačiau surinkimo procesas yra šiek tiek sudėtingas, o pertvarkymo veikimas yra prastas. Paprastai naudojamas akumuliatoriuose ir varikliuose.
2P ir 3P jungtys turi sudėtingas struktūras ir palyginti dideles išlaidas. Jis atitinka aukštos įtampos sistemų ekranavimo ir hidroizoliacijos reikalavimus ir turi gerą prižiūrimą. Paprastai naudojamas nuolatinės srovės įvestiems ir išvestims, pavyzdžiui, ant aukštos įtampos akumuliatorių pakuočių, valdiklių terminalų, įkroviklio DC išvesties terminalų ir kt.
1P/2P/3P Aukštos įtampos jungties pavyzdys
Bendrieji aukštos įtampos jungčių reikalavimai
Aukštos įtampos jungtys turėtų atitikti SAE J1742 nurodytus reikalavimus ir turi šiuos techninius reikalavimus:
Techniniai reikalavimai, kuriuos nurodo SAE J1742
Aukštos įtampos jungčių projektavimo elementai
Aukštos įtampos jungčių reikalavimai aukštos įtampos sistemose apima, bet tuo neapsiriboja: aukštą įtampą ir aukštą srovę; Poreikis sugebėti pasiekti aukštesnį apsaugos lygį įvairiomis darbo sąlygomis (pvz., Aukšta temperatūra, vibracija, susidūrimo poveikis, atsparus dulkėms ir vandeniui ir kt.); Turėti diegimo; turėti gerą elektromagnetinį ekraną; Kaina turėtų būti kuo mažesnės ir patvarios.
Remiantis aukščiau pateiktomis charakteristikomis ir reikalavimais, kad aukštos įtampos jungtys turėtų turėti, aukštos įtampos jungčių projektavimo pradžioje reikia atsižvelgti į šiuos projektavimo elementus, o tikslinį projektą ir bandymo patikrinimą reikia atlikti.
Palyginamojo dizaino elementų sąrašas, atitinkami aukštos įtampos jungčių našumo ir patikrinimo testai
Gedimų analizė ir atitinkami aukštos įtampos jungčių matai
Norint pagerinti jungčių projektavimo patikimumą, pirmiausia reikia išanalizuoti jo gedimo režimą, kad būtų galima atlikti atitinkamus prevencinius projektavimo darbus.
Jungtys paprastai turi tris pagrindinius gedimo režimus: prastas kontaktas, prasta izoliacija ir laisva fiksacija.
(1) Prastam kontaktui, tokiems rodikliams kaip statinis kontaktinis pasipriešinimas, dinaminis kontaktinis pasipriešinimas, vienos skylės atskyrimo jėga, jungties taškai ir komponentų vibracijos varža gali būti naudojami vertinant;
(2) prastai izoliacijai, izoliatoriaus izoliacijos atsparumui, izoliatoriaus laiko skilimo greičiui, izoliatoriaus, kontaktų ir kitų dalių dydžio rodikliams galima aptikti teisėją;
(3) Dėl fiksuoto ir atskirto tipo patikimumo, surinkimo tolerancija, ištvermės momentas, jungiančios kaiščio sulaikymo jėga, jungiamosios kaiščio įterpimo jėgos, sulaikymo jėgos, esant aplinkos streso sąlygoms, ir kiti terminalo bei jungties rodikliai gali būti išbandyti pagal teismą.
Išanalizavus pagrindinius jungties gedimo režimus ir gedimo formas, galima imtis šių priemonių, siekiant pagerinti jungties dizaino patikimumą:
(1) Pasirinkite tinkamą jungtį.
Jungčių pasirinkime turėtų būti ne tik apsvarstyti prijungtų grandinių tipą ir skaičių, bet ir palengvinti įrangos sudėtį. Pvz., Klimatas ir mechaniniai veiksniai yra mažiau paveikti apskritimo jungtys nei stačiakampės jungtys, jos turi mažiau mechaninių nusidėvėjimo ir yra patikimai sujungtos su vielos galais, todėl apskrito jungtys turėtų būti pasirinktos kuo daugiau.
(2) Kuo didesnis kontaktų skaičius jungtyje, tuo mažesnis sistemos patikimumas. Todėl, jei leidžiama erdvė ir svoris, pabandykite pasirinkti jungtį su mažesniu kontaktų skaičiumi.
(3) Renkantis jungtį, reikėtų atsižvelgti į įrangos darbo sąlygas.
Taip yra todėl, kad bendra apkrovos srovė ir didžiausia jungties veikimo srovė dažnai nustatoma atsižvelgiant į šilumą, leidžiamą veikiant aukščiausioms aplinkinės aplinkos temperatūros sąlygoms. Norint sumažinti jungties darbo temperatūrą, reikia visiškai atsižvelgti į jungties šilumos išsklaidymo sąlygas. Pvz., Kontaktai toliau nuo jungties centro gali būti naudojami maitinimo šaltiniui sujungti, o tai labiau tinka šilumos išsklaidymui.
(4) neperšlampamas ir anti-korozija.
Kai jungtis veikia aplinkoje su korozinėmis dujomis ir skysčiais, siekiant išvengti korozijos, reikia atkreipti dėmesį į galimybę ją montuoti iš šono montuojant. Kai sąlygoms reikia vertikalaus montavimo, reikia užkirsti kelią skysčiui tekėti į jungtį išilgai laidų. Paprastai naudokite vandeniui atsparias jungtis.
Pagrindiniai aukštos įtampos jungčių kontaktų projektavimo taškai
Kontaktų ryšio technologija daugiausia nagrinėja kontaktinę sritį ir kontaktinę jėgą, įskaitant kontaktinį ryšį tarp gnybtų ir laidų, ir kontaktinį ryšį tarp gnybtų.
Kontaktų patikimumas yra svarbus veiksnys nustatant sistemos patikimumą ir taip pat yra svarbi visos aukštos įtampos laidų jungimo komplekto dalis. Dėl atšiaurios kai kurių gnybtų, laidų ir jungčių darbo aplinkos, jungtis tarp gnybtų ir laidų ir jungtis tarp gnybtų ir gnybtų yra linkę į įvairius gedimus, tokius kaip korozija, senėjimas ir atsipalaidavimas dėl vibracijos.
Kadangi elektros laidų diržų gedimai, kuriuos sukelia pažeidimai, laisvumas, nukritimas ir kontaktų gedimas, sudaro daugiau kaip 50% visos elektros sistemos gedimų, visišką dėmesį reikia atkreipti dėmesį į kontaktų patikimumo projektavimą naudojant transporto priemonės aukštos įtampos elektros sistemos patikimumo projektą.
1. Kontaktinis ryšys tarp terminalo ir vielos
Ryšys tarp gnybtų ir laidų reiškia ryšį tarp dviejų per grimzdimo procesą arba ultragarso suvirinimo procesą. Šiuo metu grimzimo procesas ir ultragarsinis suvirinimo procesas dažniausiai naudojamas aukštos įtampos vielos diržuose, kurių kiekvienas turi savo pranašumus ir trūkumus.
(1) Sugadinimo procesas
Sugadinimo proceso principas yra naudoti išorinę jėgą, kad būtų galima fiziškai išspausti laidininko laidą į gniaužtą. Pagrindinis gnybtų gniaužimo kokybės turinys, kuris lemia gniuždymo kokybę, yra pagrindinis gnybto gniaužtų aukštis, plotis, skerspjūvio būsena ir traukimo jėga.
Tačiau reikia pažymėti, kad bet kurio smulkiai perdirbto kieto paviršiaus mikrostruktūra visada yra šiurkšti ir nelygi. Po to, kai gnybtai ir laidai yra suspausti, tai nėra viso kontaktinio paviršiaus kontaktas, o kai kurių taškų, išsibarsčiusių ant kontaktinio paviršiaus, kontaktas. , tikrasis kontaktinis paviršius turi būti mažesnis už teorinį kontaktinį paviršių, todėl taip pat yra priežastis, kodėl sulankstymo proceso kontaktinis pasipriešinimas yra didelis.
Mechaniniam gniuždymui didelę įtaką daro gniuždymo procesas, pavyzdžiui, slėgis, gniuždymo aukštis ir kt. Gamybos kontrolė turi būti vykdoma tokiomis priemonėmis kaip gniuždymo aukščio ir profilio analizė/metalografinė analizė. Todėl gniuždymo proceso nuoseklumas yra vidutinis, o įrankių susidėvėjimas yra didelis poveikis, o patikimumas - vidutinis.
Mechaninio sulankstymo procesas yra subrendęs ir turi platų praktinių pritaikymų spektrą. Tai tradicinis procesas. Beveik visi dideli tiekėjai turi vielos diržų produktus, naudodamiesi šiuo procesu.
Terminalo ir vielos kontaktų profiliai naudojant „Crimping Process“
（2) ultragarsinis suvirinimo procesas
Ultragarsinis suvirinimas naudoja aukšto dažnio vibracijos bangas, kad būtų galima suvirinti dviejų objektų paviršius. Esant slėgiui, dviejų objektų paviršiai trinasi vienas prie kito, kad susidarytų suliejimas tarp molekulinių sluoksnių.
Ultragarsinis suvirinimas naudoja ultragarsinį generatorių, kad 50/60 Hz srovė būtų paversta 15, 20, 30 arba 40 kHz elektros energija. Konvertuota aukšto dažnio elektrinė energija vėl paverčiama mechaniniu to paties dažnio judesiu per keitiklį, o tada mechaninis judesys perduodamas į suvirinimo galvutę per rago įtaisų rinkinį, kuris gali pakeisti amplitudę. Suvirinimo galvutė perduoda gautą vibracijos energiją į ruošinio sąnarį, kad būtų suvirinta. Šioje srityje vibracijos energija paverčiama šilumos energija per trintį, lydydama metalą.
Kalbant apie našumą, ultragarsinis suvirinimo procesas ilgą laiką turi nedidelį kontaktinį pasipriešinimą ir mažą viršįtampį; Kalbant apie saugumą, jis yra patikimas ir nėra lengva atlaisvinti ir nukristi ilgalaikė vibracija; Jis gali būti naudojamas suvirinimui tarp skirtingų medžiagų; Tai turi įtakos paviršiaus oksidacija ar padengimas šalia; Suvirinimo kokybę galima įvertinti stebint atitinkamas gniuždymo proceso bangos formas.
Nors ultragarsinio suvirinimo proceso įrangos kaina yra palyginti didelė, o suvirintos metalinės dalys negali būti per storos (paprastai ≤ 5 mm), ultragarsinis suvirinimas yra mechaninis procesas, o per visą suvirinimo procesą nėra dabartinių srautų, todėl nėra jokių šilumos laidumo ir atsparumo problemų, nes ateityje yra didelės įtampos laidų suvirinimo tendencijos.
Terminalai ir laidininkai su ultragarsiniu suvirinimu ir jų kontaktiniais skerspjūviais
Nepriklausomai nuo gniuždymo proceso ar ultragarsinio suvirinimo proceso, po to, kai terminalas yra prijungtas prie vielos, jos ištraukimo jėga turi atitikti standartinius reikalavimus. Prijungus laidą su jungtimi, ištraukimo jėga neturėtų būti mažesnė už minimalią ištraukimo jėgą.
Pašto laikas: 2012-06-06